Dar Žanas Žakas Ruso (Jean-Jacques Rousseau) savo romane-traktate „Emilis arba Apie auklėjimą“ (1762m.) rašė, jog ugdymas turi būti grindžiamas vaikui būdinga raida, o ne visuomenės keliamais reikalavimais. Deja, ši sena ir, rodos, akivaizdi tiesa neatsispindi tradicinės mokyklos mokymo planuose, kuriuos rengiant atsižvelgiama į psichologų nužymėtus vaiko vystymosi etapus, bet pamirštama, kad kiekvienas žmogus turi tik jam būdingą, unikalų vidinį ritmą.
Tam, kad vaiko vidinio ritmo neužgožtų svetimas, kitų primestas tempas, „Saulės gojuje“ svarbus vaidmuo tenka Laisvajam darbui, kurio metu vaikai atlieka savąsias savaitines užduotis. Šios užduotys – tai individualus vaiko mokymosi planas, prasidedantis ten, kur tuo metu žinių jūroje yra kiekvieno vaiko laivas. Aplankas su individualiomis visų mokomųjų dalykų užduotimis vaikams įteikiamas kiekvieną pirmadienį. Vaikai, savarankiškai planuodami savo laiką, rinkdamiesi ugdymosi proceso, turinių eigą ir tvarką, privalo atlikti savąsias užduotis iki penktadienio. Stebėdami, kaip vaikui sekasi, su kokiais sunkumais jis susiduria, o taip pat atsižvelgdami į individualius konkretaus vaiko poreikius, interesus bei žinių lygį, pedagogai kiekvienam vaikui parengia individualias kitos savaites užduotis.