Visi tėvai nori, kad jų vaikai taptų protingais, intelektualiais, išsilavinusiais žmonėmis.
Kas yra protas, intelektas? Į šį klausimą nelengva atsakyti. Tačiau yra tiksliai žinoma: protinių gebėjimų neįmanoma įvertinti vien tik nustačius žmogaus intelekto koeficientą (IQ) ar vadovaujantis jo pasiekimais. Įrodyta, jog vaiko gabumus lemia įgimtų savybių ir aplinkos sąveika. Tai reiškia, kad šie gabumai gali arba sunykti, arba atsiskleisti. Todėl yra nepaprastai svarbu juos anksti pamatyti ir skatinti juos skleistis. Įvairius žmogaus gabumus puoselėti gali padėti intelekto pažinimo ir plėtojimo modeliai. Vienas iš jų yra amerikiečių intelekto tyrėjo, Harvardo universiteto psichologijos profesoriaus Howard'o Gardner'io apibrėžtas modelis .
Mes remiamės šio garsaus mokslininko intelektų įvairovės teorija. Mūsų nuomone ugdymo įstaigos neturėtų didžiausią dėmesį skirti tik "svarbiausiems" šiuolaikinės visuomenės intelektams – kalbiniam ir matematiniam-loginiam ugdyti, kitų intelektų plėtotę palikdamos už jų sienų esančioms įstaigoms, institucijoms ar šeimai. Mūsų principinė nuostata – ikimokykliniame ir pradiniame mokykliniame amžiuje būtina sudaryti kuo palankesnes sąlygas visų intelektų puoselėjimui ir plėtojimui.
Devyni Howardo Gardnerio įvardinti intelektai
Vadovaudamasis neurobiologijos ir neuropsichologijos mokslų išvadomis, Howard'as Gardner'is sukūrė intelektų įvairovės teoriją, kuri yra daugelio specialistų (ir visų pirma pedagogų) darbo orientyras. Remdamasis konkrečiais kriterijais, mokslininkas apibrėžė devynis intelekto tipus:
1. Kalbinis intelektas: gebėjimas taikliai vartoti (gimtąją arba užsienio) kalbą, siekiant išreikšti savo mintis, mąstyti ar suprasti kitus. Šiuo intelektu pasižymintys vaikai daug ir su malonumu skaito, rašo, dėlioja kryžiažodžių dėliones, labai mėgsta patys pasakoti, jie gerai įsimena naują informaciją. Ypač gerai šį sugebėjimą yra išvystę poetai, rašytojai, oratoriai, advokatai, reklamų kūrėjai bei žurnalistai.
Tai, kad šiam intelektui skiriamas ypatingas dėmesys, liudija mūsų įstaigos pasirinkta bilingvistinio (dvikalbio) darželyje ir trilingvistinio (trikalbio) pradinėje mokykloje ugdymo metodika.
2. Muzikinis intelektas: gebėjimas mąstyti per muziką, suvokti atpažinti, įsiminti, pakeisti bei perteikti muzikinį raštą ir ritmus. Šiuo intelektu pasižymintys vaikai mėgsta patys sau dainuoti, ritmuoti. Jie yra dėmesingi klausytojai, būna jautrūs garsams, kuriems kiti abejingi. Naujausi tyrimai rodo, kad ankstyvasis muzikinis ugdymas daro esminę įtaką daugeliui kitų intelekto sričių.
“Saulės gojuje” muzika ir muzikavimas yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis. Mūsų įstaigoje dirba mokytojos, turinčios didelę patirtį ankstyvojo muzikinio ugdymo srityje.
3. Loginis-matematinis intelektas: gebėjimas vertinti įrodymų grandines ir, mąstant abstrakcijomis, matyti sąsajas tarp dalykų, taip pat sugebėjimas operuoti skaičiais, aibėmis bei matematiniais veiksmais. Šiuo intelektu pasižymintys vaikai mėgsta strateginius žaidimus, galvosūkius, eksperimentus. Juos domina matematiniai pratimai bei užduotys, daiktų ir reiškinių kategorijos bei sąryšiai.
Mokslininkai, kompiuterių specialistai bei filosofai pasižymi ryškiu loginiu-matematiniu intelektu.
Mūsų įstaigoje šis intelektas plėtojamas ne tik matematinėmis veiklomis, didaktiniais, stalo bei strateginiais žaidimais, bet ir vaikams įdomiais matematematikos projektais.
4. Erdvinis intelektas: gebėjimas teisingai suvokti vizualinius dalykus, mintyse jais eksperimentuoti ir įsivaizduoti supančią aplinką erdvinėmis formomis. Šiuo intelektu pasižymintys vaikai mąsto vaizdiniais, nuolat piešia, konstruoja, maketuoja, mėgsta dėliones, žavisi labirintais. Šių savybių turi turėti šachmatininkas ir skulptorius, architektas ir tapytojas. Tokius gebėjimus būtina ugdyti jau ankstyvame amžiuje. Dėlionės, origamiai, dailės veiklos, įvairūs judesio žaidimai yra žaismingos erdvinio intelekto plėtojimo priemonės, kurių gausu “Saulės gojuje”.
5. Kinestetinis (judėjimo) intelektas: mokėjimas meistriškai naudotis savo kūnu ką nors gaminant, kuriant ir net sprendžiant problemą. Šis intelekto tipas ypač ryškiai matomas stebint sportininkus, aktorius, chirurgus bei šokėjus.
Šiuo intelektu pasižymintys vaikai mėgsta įvairias fizines veiklas, rankdarbius, meistravimą, rankų miklumo reikalaujančias užduotis.
Kasdienės judriosios veiklos, aktyvūs žaidimai gamtoje, joga, ritmika, aikido, baletas – tai kas padeda plėtoti kinestetinį intelektą (ir stiprinti vaikų sveikatą) „Saulės gojuje“.
6. Asmeninis (personalinis) intelektas: gebėjimas save kontroliuoti, žinoti savo ribas bei mokėti protingai valdyti savo jausmus. Personaliniu intelektu pasižymintys žmonės yra motyvuoti, gerai žino savo galimybes, supranta save, savo jausmus ir dažnai mus traukia. Aktoriai, rašytojai bei menininkai šias savybes yra pavertę savo profesija.
Vaikams, ypač gerai suvokiantiems savo jautrią prigimtį ir sugebantiems ją išreiksti, bei žinantiems savo stipriąsias puses ir silpnybes, yra būdingas ryškus personalinis intelektas.
Palankių sąlygų kiekvieno vaiko asmenybės skleidimuisi sudarymas – „Saulės gojaus“ užduotis ir iššūkis.
7. Tarpasmeninis (socialinis) intelektas: gebėjimas suprasti kitus žmones ir jautriai su jais bendrauti. Socialiniu intelektu pasižymintys žmonės yra lyderiai savo grupėje, komunikabilūs, empatiški: gerai suvokia kitus asmenis, jų jausmus, geba įsijausti į "kito kailį". Aukštas šis intelektas ypač būdingas mokytojams, pardavėjams, politikams bei terapeutams.
„Saulės gojuje“ nuolat mokomės bendrauti, bendradarbiauti ir būti tolerantiški.
Asmeninis ir tarpasmeninis intelektai yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir drauge sudaro emocinį intelektą.
8. Natūralistinis intelektas: pagarbi ir tausojanti meilė gamtai, mokėjimas jautriai ją ir jos reiškinius stebėti.
Girininkai, botanikai, biologai, veterinarai, aplinkosaugos ekspertai pasižymi ryškiu natūralistiniu intelektu.
„Saulės gojaus“ apsuptis - miškas, pievos, tikro kaimo aplinka – itin palanki aplinka natūralistinio intelekto plėtojimui.
9. Egzistencinis intelektas: gebėjimas suvokti esminius būties klausimus ir ieškoti atsakymų į juos.
Šį gebėjimą įkūnija didieji dvasiniai vedliai ir filosofai (puikus pavyzdys - Dalai Lama). Egzistencinio intelekto H. Gardner'is nėra galutinai apibrėžęs.