Dvikalbystė arba bilingvizmas - tai sąvoka, apibrėžianti visame pasaulyje itin pasiteisinusį natūralų kalbų mokymosi būdą. „Saulės gojuje“ vaikams nėra įprastų kalbos pamokų, kurias jų tėveliai lankė mokykloje. Naujõs kalbõs vaikai mokosi "pasinerdami" į tą kalbą (angl. immersion), t.y. girdėdami ją visą dieną. Bilingvistiniame (dvikalbiame) darželyje naujoji kalba yra darbo, bendravimo kalba. Pagal principą “vienas asmuo – viena kalba” viena mokytoja kalba tik lietuviškai, o kita - tik vokiškai ar angliškai. Šiuo metu "Saulės gojus" darželyje siūlo tris dvikalbes grupes (visą dieną dviejose bendraujama lietuvių ir anglų, trečiojoje – lietuvių ir vokiečių kalbomis).
Viską, ką pasako užsienio kalba kalbantis pedagogas, jis sustiprina mimika, gestais arba ženklais. Naujoji kalba vaikui palaipsniui atsiveria per konkrečias situacijas. Būtent taip - natūraliai - vaikai mokosi kalbos, ir nesvarbu, ar ji pirmoji, ar jau antra. Taigi, "pasinėrimas į kalbą" yra palankesnis vaikui nei bet kuris kitas kalbų mokymosi metodas: jis teikia vaikui drąsos mokytis, nes nėra jokio psichologinio spaudimo. Šis metodas nereikalauja iš vaiko daugiau, negu jis gali. Tad nenuostabu, jog "pasinėrimas į kalbą" visame pasaulyje pripažįstamas sėkmingiausiu kalbų mokymo metodu.
„Saulės gojaus“ pradinėje mokykloje vaikai tęsia ir gilina savo kalbines patirtis, įgytas darželyje. Mūsų mokykloje įgyvendinamas analogų Lietuvoje neturintis trikalbis mokymasis lietuvių, vokiečių ir anglų kalbomis, laikantis principo „viena aplinka – viena kalba“.
Kiekvienas vaikas gali mokytis kalbų
Norint mokytis kalbų pagal "pasinėrimo į kalbą" metodą, nereikia turėti jokių ypatingų gabumų. Šis mokymosi būdas tinkamas kiekvienam vaikui. Visi žmonės pasižymi genetiniais gebėjimais mokytis kalbų. Svarbiausia, kad vaikai turėtų galimybę pakankamai laiko praleisti aplinkoje, kurioje kalbama naująja kalba. Ryšys su šia kalba turi būti įvairiapusis ir ilgalaikis. Be to, kontaktas su kitakalbiais žmonėmis mažina svetimybių baimę ir skatina toleranciją.
Namie
Tėveliams nebūtina mokėti naujosios kalbos ar jos mokytis namuose. Tačiau jie turėtų palankiai vertinti "pasinėrimo į kalbą" principą. Vaikas, kuris mokėsi pagal šį metodą, be jokių problemų gali pereiti į įprastą vienkalbį darželį. Nutrūkus ryšiui su užsienio kalba, šios kalbos žinios menksta. Tačiau tas mokymosi laikas tikrai nenueina veltui, nes užleista kalba vėliau vėl gali būti reaktyvuota, atnaujinus su ja kontaktą. Vaikas, mokantis dvi kalbas, yra kūrybingesnis ir turi didesnių intelektinių galimybių išmokti dar daugiau kalbų.
Pasaulyje pripažintas metodas
"Pasinėrimo į kalbą" metodas taikomas jau daugelį metų įvairiausiose pasaulio šalyse. Ypač jis populiarus Skandinavijos šalyse, Kanadoje, Australijoje, Singapūre, Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, pastaruoju metu ir Čekijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje, Rusijoje bei kitose Rytų Europos šalyse.
"Saulės gojus", propaguojantis dvikalbystę/trikalbystę, griežtai remiasi šiuo ugdymo būdu.
Užsienio kalbos - raktas į Europą ir pasaulį
Daugiakalbystė sudaro ypač svarbias prielaidas tolerancijai plėtoti ir taikai išsaugoti. Gebėjimas visavertiškai bendrauti keliomis kalbomis Europoje yra vienas iš būtinų aukštos kvalifikacijos įrodymų. Tą patvirtino ir Europos Sąjungos valstybių bei vyriausybių vadovai, 2002 metų pavasarį susirinkę į aukščiausio lygio susitikimą Barselonoje. Visiems ES vaikams turi būti suteikiama galimybė jau ankstyvajame amžiuje įvaldyti gimtąją kalbą ir mokytis dar dviejų užsienio kalbų. Daugelis mūsų, suaugusiųjų, iš savo patirties galime pasakyti, jog įprastinių mokykloje perteiktų užsienio kalbos žinių vėliau nepakanka laisvam bendravimui.