Ankstyvasis antrosios (užsienio) kalbos mokymasis vyksta keliais etapais:
I. Užmezgamas tamprus užsienio kalbos pedagogo ir vaiko emocinis ryšys.
Dažnai tėvai nuogąstauja, kaip bilingvistinę ugdymo įstaigą pradėjęs lankyti vaikas jausis, kaip jam seksis bendrauti su nežinoma kalba kalbančiu mokytoju, ar mažylis nejaus baimės. Visgi, pedagogui ir vaikui bendraujant, kalba nėra pagrindinė komunikavimo priemonė. Svarbiausia pedagogo užduotis šiame etape – užmegzti šiltus emocinius santykius su vaiku maloniu balso tonu, prisilietimais, apkabinimais, mylavimu, glostymu. Tada, kai užsimezga geras emocinis ryšys su užsienio kalba kalbančiu pedagogu, vaikas nebijo svetimos kalbos, sklindančios iš to žmogaus lūpų. Išraiškingi mokytojo gestai ir mimika, kalbos ir veiksmo ryšys kasdieniuose ritualuose (daroma tai, kas buvo pasakyta: einama valgyti po „Now we are going to eat/ Wir gehen essen“), kitų grupės vaikų stebėjimas – visa tai padės vaikui pirmajame naujos kalbos mokymosi etape jaustis saugiai.
II. Vaikas gilina užsienio kalbos klausymosi patirtį, kaupia fonetinio skambesio girdėjimo įspūdžius, didina ir plėtoja kalbos supratimo įgūdžius.
III. Vaikas pradeda suprasti, ką sako angliškai ar vokiškai kalbantis mokytojas.
Paprastai tai įvyksta po pusės metų, kartais vėliau. Vaikas ima suprasti kas sakoma, gimsta noras reaguoti į tai ką jis girdi. Žinoma, mažylis reaguoja gimtąja kalba, į vokišką ar anglišką klausimą atsako lietuviškai. Tai natūralu. Šioje stadijoje vaikai paprastai vartoja tik pavienius svetimos kalbos žodelius: ačiū, prašau, laba diena, viso gero, atsiprašau ir kt.
IV. Vaikai prakalba trumpais sakinukais: pradžioje maišydami abiejų kalbų žodžius, vėliau kalbas diferencijuoja. Žinoma, jie iš pradžių kalba su klaidomis, painiodami linksnius, gimines ar artikelius, tačiau žodžiais jau moka išreikšti savo mintis.
V. ,,Kalba pasipila kaip vanduo''.