2008 m. „Saulės gojui“, įvertinant įstaigos ankstyvojo užsienio kalbų mokymo pasiekimus, buvo įteiktas Europos pažymėjimas už novatoriškumą. Buvome pirmieji Lietuvoje, ėmę nuosekliai diegti bilingvistinį ankstyvojo užsienio kalbos mokymą imersijos („panardinimo į kalbą“) būdu. Iki šiol liekame vienintele šalies vaikų švietimo įstaiga, kurioje griežtai laikomasi principų „vienas žmogus – viena kalba“ (darželyje) ir „viena aplinka – viena kalba“ (pradinėje mokykloje).
Niekada neabejojome, jog užsienio kalbos mokymosi kelias turi būti toks pat, kaip ir mokantis gimtosios kalbos: nuo girdėjimo/klausymo per supratimą iki kalbėjimo, ir tik vėliau - skaitymo bei rašymo. Tikime imersijos metodo efektyvumu, o „Saulės gojaus“ vaikų gebėjimai ir pasiekimai mokantis užsienio kalbų, mūsų nuostatą dar labiau sustiprino. Įsitikinome, jog galima įgyvendinti 2002 m. Barselonoje aukščiausio lygio Europos Sąjungos valstybių bei vyriausybių vadovų susitikime įvardintą strateginį siekį - ES vaikams suteikti galimybę jau ankstyvajame amžiuje įvaldyti gimtąją kalbą ir mokytis dar dviejų užsienio kalbų.
Laikas darželyje yra ypač tinkamas mokytis naujos kalbos. Maži vaikai antrąją kalbą išmoksta taip pat lengvai, kaip ir pirmąją. Be to, ankstyvas užsienio kalbų mokymasis skatina bendrąją vaiko dvasinę ir kognityvinę raidą. Dvikalbėje aplinkoje augantys ir/ar ugdomi vaikai sąmoningiau suvokia kalbą kaip reiškinį. Jie lanksčiau mąsto ir geba įsijausti į ne taip gerai kaip jie kalbą suprantančių žmonių padėtį. Keliomis kalbomis kalbantiems žmonėms atsiveria naujos galimybės šiuolaikiniame pasaulyje ir profesinėje karjeroje. Knygų, filmų, bendravimo ir pan. ne gimtąja kalba dėka jiems tampa prieinamos ir suprantamos kitos kultūros. Tai būtų neįmanoma be užsienio kalbos žinių. Šiandien niekas rimtai nebeabejoja, kad kalbos bene plačiausiai atveria langą į pasaulį. Kuo daugiau kalbų mokame, tuo platesnė tampa mūsų pasaulėžiūra. Ankstyvoji vaikystė yra palankiausias tarpsnis žaismingai mokytis užsienio kalbų.
Dažnai baiminamasi, kad vaikai, mokydamiesi antros kalbos, esą nepajėgūs normaliai išmokti savo gimtosios kalbos, papildoma kalba jiems esanti pernelyg didelis krūvis. Tokios ir panašios baimės yra nepagrįstos, ypač jei darželyje pradėtos mokytis užsienio kalbos toliau mokomasi mokykloje. Vaikui nebūtina visiškai įvaldyti vieną kurią kalbą, prieš pradedant mokytis kitos. Kadangi vaikai savo supratimą apie kalbą nesąmoningai perkelia ir į gimtąją kalbą, gimtosios kalbos įgūdžiais jie dažnai net lenkia savo bendraamžius. Spartesnę protinę raidą įrodo, pvz. geresni tokių vaikų pasiekimai matematikoje.
Savo sandara lietuvių kalba skiriasi nuo daugumos europietiškųjų kalbų. Todėl besimokantys lietuvių kalbos (kaip negimtosios kalbos) vaikai sąmoningiau vartoja savo gimtąją kalbą. Net jei vaikas iš anglakalbės šeimos vėliau, ko gero, lietuvių kalbą vartos retai, susipažinimas su šia kalba turės neabejotinai didelės įtakos jo kalbinio intelekto plėtrai ir kognityvinių gebėjimų raidai.